Yra pojūtis, kurį atpažįsta kiekvienas, bent kartą bėgęs ilgiau nei dvidešimt minučių. Pradžioje viskas gerai. Po pusvalandžio audinys prilimpa prie nugaros. Po treniruotės, kol eini iki automobilio, tampa šalta — nors lauke ta pati temperatūra kaip prieš valandą.
Tai ne oras. Tai medžiaga.
Kas iš tikrųjų vyksta su prakaitu
Kūnas prakaituoja ne tam, kad būtų šlapias. Jis prakaituoja tam, kad garuodamas skystis nusineštų šilumą. Visa aušinimo sistema remiasi į vieną procesą — garavimą.
Medvilnė šį procesą sustabdo. Jos pluoštas sugeria drėgmę į save ir laiko ją — iki maždaug septynių kartų savo svorio. Vanduo lieka audinyje, o ne garuoja nuo odos.
Rezultatas dvigubas. Treniruotės metu aušinimas neveikia, todėl darosi karščiau. Po treniruotės šlapias audinys prilaiko šaltį prie odos, todėl darosi šalta. Blogiausia iš abiejų pusių.
Kaip veikia sintetika
Sintetinis pluoštas drėgmės į save nesugeria beveik visiškai. Vietoj to jis ją transportuoja — kapiliariniu principu perkelia nuo odos į išorinį paviršių, kur ji išgaruoja.
Todėl techninis audinys treniruotės metu jaučiasi sausas, nors drėgmė pro jį nuolat juda. Ir todėl jis džiūsta per minutes, o ne per valandas.
Praktiškai marškinėliai iš techninio pluošto renkami ne dėl išvaizdos ir ne dėl svorio, o dėl vienintelio parametro — kaip greitai drėgmė palieka odos paviršių.
Kada medvilnė vis dėlto laimi
Būtų neteisinga sakyti, kad ji bloga. Ji bloga tik vienam scenarijui.
Kasdien, mieste, kavinėje, prie kompiuterio — medvilnė patogesnė, malonesnė ir kvėpuoja puikiai. Ji netinka ten, kur prakaituojama intensyviai ir ilgai.
Yra ir tarpinis variantas — mišiniai, kur sintetika suteikia funkciją, o natūralus pluoštas — pojūtį. Salės treniruotėms tai dažnai geriausias kompromisas.
Kvapas: tema, kurios vengiama
Sintetika turi vieną realią silpnybę. Prakaitas savaime nekvepia — kvapą sukuria bakterijos, kurios juo maitinasi. Sintetiniame pluošte jos jaučiasi geriau nei natūraliame.
Sprendimai trys. Antibakterinis apdorojimas audinyje. Merino vilna, kuri kvapui atspari natūraliai. Arba paprasčiausias — skalbti iš karto, o ne palikti kuprinėje iki rytojaus.
Paskutinis veikia patikimiausiai ir nieko nekainuoja.
Siūlės: detalė, kuri pasimato po dešimto kilometro
Ilgose distancijose problema dažniausiai ne audinys, o tai, kaip jis susiūtas.
Plokščios siūlės nesitrina. Įprastos — trinasi, ir po valandos tai jaučiasi ties pažastimi arba prie kaklo. Tai nesukelia jokių problemų per dvidešimt minučių ir tampa vienintele mintimi po dviejų valandų.
Ką patikrinti prieš perkant
Pakelkite rankas virš galvos. Jei apačia pakyla virš juosmens — treniruotėje bus tas pats, tik dažniau.
Patrinkite audinį tarp pirštų. Jei jis šiugžda ir atrodo kietas — po dviejų skalbimų bus dar kietesnis.
Ir pažiūrėkite į siūles iš vidaus. Ten matyti viskas, ko nematyti iš išorės.
Skalbimas: kaip sugadinti gerą audinį per tris mėnesius
Techninis pluoštas turi vieną priešą, ir tai ne treniruotė. Tai minkštiklis.
Minkštiklis dengia pluoštą plona plėvele, kuri užkemša tarpus tarp gijų. Būtent tie tarpai ir yra visa drėgmės transportavimo sistema. Užkimšus juos, brangus techninis audinys pradeda elgtis kaip medvilnė.
Antra klaida — aukšta temperatūra. Elastanas, kuris duoda tąsumą, virš maždaug 40 laipsnių pradeda irti. Marškinėliai, kurie po pusmečio „ištįso”, dažniausiai buvo tiesiog per karštai skalbti.
Trečia — džiovyklė. Ji greitina abu procesus.
Kiek jų iš tikrųjų reikia
Praktinis skaičius priklauso nuo to, kiek kartų per savaitę treniruojatės ir kaip dažnai skalbiate.
Trys treniruotės ir viena skalbimo diena per savaitę reiškia, kad reikia bent keturių. Tada nė vienas neguli kuprinėje ilgiau nei parą, ir kvapo klausimas išsisprendžia savaime — be jokių papildomų priemonių.
