Daugelis žmonių po jogos praktikos pastebi panašų jausmą. Kūnas tampa lengvesnis, kvėpavimas ramesnis, o mintys tarsi nebesiblaško taip stipriai kaip anksčiau. Net ir po įtemptos dienos dažnai atsiranda daugiau vidinės ramybės, aiškumo ir lengvumo.
Gali pasirodyti, kad joga tėra malonus atsipalaidavimas po fizinio aktyvumo, bet iš tiesų jogos praktikos nauda organizmui susijusi ne tik su raumenimis ar sąnariais. Didelį vaidmenį čia atlieka nervų sistema, kvėpavimas ir glaudus ryšys tarp kūno bei proto.
Nervų sistema gauna signalą atsipalaiduoti
Kasdienybėje daugelis žmonių nemažą laiko dalį praleidžia įtampos būsenoje. Darbo terminai, nuolatinis informacijos srautas ir skubėjimas aktyvina nervų sistemą, todėl organizmas ilgainiui pripranta būti budrus. Jogos metu situacija pradeda keistis.
Atliekant jogos pratimus ir išlaikant įvairias jogos pozas, dėmesys nukreipiamas į kvėpavimą ir kūno pojūčius. Nervų sistema gauna signalą, kad pavojus praėjo ir galima atsipalaiduoti.
Dėl to:
- mažėja vidinė įtampa;
- lėtėja širdies ritmas;
- atsipalaiduoja raumenys;
- lengviau nurimsta mintys.
Būtent todėl daugelis žmonių po jogos praktikos jaučiasi ramesni.
Kvėpavimas tiesiogiai veikia savijautą
Vienas svarbiausių jogos elementų yra sąmoningas kvėpavimas. Patiriant stresą kvėpavimas dažnai tampa greitesnis ir seklesnis, nors patys to net nepastebime. Jogos praktika padeda vėl atrasti natūralų, lėtesnį kvėpavimo ritmą.
Net ir atliekant paprastus jogos pratimus pradedantiems, kvėpavimas dažnai tampa pagrindine priemone, padedančia grįžti į ramesnę būseną. Daugiau informacijos apie jogosp praktiką galima rasti apsilankius jogakartu.lt svetainėje.
Mažėja kortizolio kiekis
Patiriant stresą organizme didėja kortizolio kiekis. Šis hormonas reikalingas tam tikrose situacijose, tačiau nuolat padidėjęs jo lygis gali neigiamai veikti savijautą. Reguliari jogos praktika padeda palaipsniui mažinti šio hormono kiekį.
Tyrimai rodo, kad jogos nauda sveikatai dažnai siejama būtent su gebėjimu sumažinti organizmo reakciją į stresą. Kai mažėja kortizolio kiekis:
- lengviau atsipalaiduoti;
- gerėja miegas;
- mažėja nerimo pojūtis;
- atsiranda daugiau energijos.
Todėl po jogos atsirandanti ramybė nėra vien subjektyvus pojūtis. Tai natūrali organizmo reakcija į kvėpavimą, judesį ir atsipalaidavimą.
Stiprėja ryšys tarp kūno ir proto
Kasdienybėje daugelis žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia galvoje. Galvojame apie darbus, planuojame ateitį arba analizuojame praeities įvykius. Joga padeda sugrįžtį dabartį.
Atliekant jogos pratimus namuose ar praktikuojant grupėje, dėmesys nuolat grįžta prie kvėpavimo, judesio ir kūno pojūčių. Taip stiprėja ryšys tarp kūno ir proto.
Žmogus pradeda geriau pastebėti:
- įtampą kūne;
- emocines reakcijas;
- nuovargio signalus;
- savo poreikius.
Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl jogos nauda organizmui dažnai jaučiama ir už jogos salės ribų.
Daugiau nei fizinis atsipalaidavimas
Po jogos atsirandantis ramybės jausmas dažniausiai nėra susijęs su viena konkrečia priežastimi. Jį lemia keli procesai, kurie praktikos metu vyksta organizme.
Kvėpavimas, nervų sistemos atsipalaidavimas, mažėjantis kortizolio kiekis ir geresnis ryšys su kūnu veikia ne atskirai, o kartu. Dėl to net paprasti jogos pratimai ar lengvesnės jogos pozos gali pastebimai pakeisti savijautą.
