Mokslininkai atrado, kodėl žmonės greičiau užmiega po sunkesne antklode

Mokslininkai atrado, kodėl žmonės greičiau užmiega po sunkesne antklode

Prieš kelerius metus Švedijos Karolinska instituto mokslininkai paskelbė tyrimo rezultatus, kurie sukėlė netikėtai didelį susidomėjimą už medicinos bendruomenės ribų. Tyrimas parodė, kad žmonės, miegantys po sunkesne antklode, užmiega vidutiniškai dvidešimt minučių greičiau nei tie, kurie miega po standartine. Nemiga sumažėjo beveik šešiasdešimčia procentų.

Tai ne placebo efektas. Tai fiziologinis mechanizmas, kuris veikia per nervų sistemą — ir kurio principai taikomi ne tik sunkiosiose terapinėse antklodėse, bet ir renkantis kasdienę patalynę.

Kaip svoris „išjungia” stresą

Žmogaus nervų sistema turi du režimus — simpatinį ir parasimpatinį. Simpatinis atsakingas už budrumo, streso ir „kovok arba bėk” reakcijas. Parasimpatinis — už ramybę, virškinimą ir miegą. Problema šiuolaikinio žmogaus ta, kad simpatinė sistema dažnai lieka aktyvi net tada, kai žmogus guli lovoje — dėl ekranų šviesos, neišspręstų minčių ar tiesiog įpročio būti nuolatinėje įtampoje.

Tolygus spaudimas ant kūno — moksle vadinamas giluminiu prisilietimo stimuliavimu — aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą. Tai tas pats principas, kuriuo veikia apkabinimas: fizinis spaudimas signalizuoja smegenims, kad aplinka saugi. Organizmas reaguoja sumažindamas kortizolį — streso hormoną — ir padidindamas serotonino bei melatonino gamybą.

Antklodė, kuri turi pakankamai svorio, kad žmogus jaustų tolygų spaudimą, bet ne tiek, kad būtų sunku kvėpuoti, sukuria būtent šį efektą. Optimalus svoris, kurį nurodo dauguma tyrimų, — apie dešimt procentų kūno svorio.

Kodėl ne kiekvienam reikia terapinės antklodės

Specializuotos svorines antklodės — su stiklo granulių ar plastiko karoliukų užpildu — sveria nuo šešių iki dvylikos kilogramų. Jos sukurtos specifinėms situacijoms: nemigai, nerimui, jutimo reguliavimo sutrikimams. Tačiau kasdieniam naudojimui tokia antklodė ne visada tinka — ji sunki skalbti, sunki transportuoti ir ne kiekvienam patogi per karščius.

Gera žinia ta, kad dalį to paties efekto galima pasiekti ir su įprastomis antklodėmis — tiesiog renkantis tankesnį, sunkesnį užpildą. Šiandien antklodės siūlomos su dešimtimis skirtingų užpildų — nuo natūralios avies vilnos ir žąsų pūkų iki kapoko pluošto ir antistresinio anglies audinio. Vilnos antklodė natūraliai sveria daugiau nei mikropluoštinė ir sukuria ryškesnį prisilietimo pojūtį. Pūkinė, nors lengva, „apgaubia” kūną dėl savo purumo ir sukuria panašų psichologinį saugumo efektą. Kiti renkasi sintetinius variantus — ir tai irgi veikia, jei svoris pakankamas.

Audinio tekstūra — neįvertintas miego veiksnys

Yra dar vienas aspektas, apie kurį miego tyrimuose kalbama vis daugiau — tai taktilinis antklodės pojūtis. Odos receptoriai reaguoja ne tik į temperatūrą ir svorį, bet ir į paviršiaus tekstūrą. Švelnus, lygus audinys siunčia smegenims kitokį signalą nei šiurkštus ar sintetinis.

Medvilninis tvilo audinys, šilkas, TENCEL — kiekviena iš šių medžiagų turi savo taktilinius pranašumus. TENCEL, gaminamas iš eukaliptų celiuliozės, pasižymi itin lygiu paviršiumi ir vėsumo pojūčiu — tai paaiškina, kodėl jis populiarėja tarp žmonių, kuriems naktį karšta. Medvilnė — universalesnis variantas, kuris labiausiai priklauso nuo audimo tipo: parcalis bus lygus ir švelnus, satinas — blizgus ir šaltesnis, flanelis — šiltas ir aksominis.

Ką rinktis — pagal pojūtį, ne pagal kainą

Antklodės pasirinkimas dažniausiai vyksta taip: žmogus ateina į parduotuvę arba atidaro internetinį puslapį, pažiūri kainas, pasirenka vidutinę ir užsako. Jokio prisilietimo, jokio svorio įvertinimo, jokio medžiagos lyginimo.

Tačiau jei miegą traktuotume kaip investiciją į sveikatą — o mokslas rodo, kad nepakankamas miegas kainuoja daugiau nei bet kuri kita sveikatos rizika — antklodės pasirinkimui vertėtų skirti daugiau laiko nei kavos aparato rinkimuisi.

Šiandien rinkoje galima rasti antklodžių nuo dvidešimties iki kelių šimtų eurų — nuo antialerginių mikropluoštinių iki natūralaus žąsų pūko, nuo vasarinių lengvų iki žieminių su vilnos ar kapoko užpildu. Kiti renkasi paprasčiausiai — tai, kas po ranka ir tinka biudžetui. Abu variantai turi savo logiką, jei pasirinkimas sąmoningas.

Trečdalį gyvenimo praleidžiate po antklode. Tai daugiau laiko nei praleidžiate savo automobilyje, savo sofoje ir savo darbo kėdėje — kartu sudėjus. Galbūt tai daiktas, kuris nusipelno bent jau to, kad žinotumėte, iš ko jis pagamintas.