Lietuvoje hemorojus vis dar išlieka viena tyliausių sveikatos problemų. Apie ją nekalbama garsiai, tačiau skaičiai – iškalbingi. Remiantis Higienos instituto duomenimis, per pastaruosius penkerius metus hemorojaus diagnozių skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 25 %, o didžioji dalis atvejų nustatoma tik tuomet, kai liga jau pažengusi. Kodėl taip nutinka? Atsako gydytoja chirurgė ir proktologė Vita (InnMed klinika).
„Lietuviai laukia iki paskutinės minutės“
Pasak gydytojos, pagrindinė priežastis – delsimas. Dauguma pacientų į proktologą kreipiasi tik tada, kai skausmas tampa nepakeliamas arba atsiranda gausus kraujavimas.
„Mes dažnai matome situaciją, kai žmogus pusę metų gyvena su simptomais, tikėdamasis, kad praeis savaime. Deja, hemorojus savaime neišnyksta – jis progresuoja,“ – sako Vita.
Toks delsimas turi aiškią kainą – ligos stadijos tampa sunkesnės, o gydymas – sudėtingesnis. Ankstyvose stadijose hemorojus gali būti gydomas konservatyviai: vaistais, gyvenimo būdo korekcija ar minimaliomis procedūromis. Tačiau vėliau dažnai prireikia chirurginės intervencijos.
Gėdos jausmas – didžiausias priešas
Nors medicina nuolat tobulėja, gėdos jausmas Lietuvoje tebėra viena didžiausių priežasčių, kodėl pacientai vengia proktologo kabineto. „Žmonės vis dar mano, kad tai nemalonu, gėdinga ar skausminga. Kai kurie netgi sako, kad bijo, ką pagalvos gydytojas. Toks požiūris lemia pavėluotus apsilankymus,“ – pasakoja specialistė.
Tiesa ta, kad šiuolaikinė proktologinė apžiūra yra greita, diskretiška ir dažniausiai visai neskausminga. Ji trunka vos kelias minutes ir leidžia tiksliai nustatyti problemos priežastį. „Mano kabinete pacientai dažnai sako: „Jei būčiau žinojęs, kad viskas taip paprasta, būčiau atėjęs prieš mėnesį“. Deja, kai kurie ateina per vėlai,“ – sako Vita.
Savarankiškas gydymas – klaida, kuri kainuoja brangiai
Dar viena dažna priežastis – noras gydytis patiems. Pasak gydytojos, lietuviai dažnai renkasi tepalus ar liaudiškus metodus, remdamiesi internete perskaitytais patarimais. „Tepalai ir žolelės gali laikinai sumažinti simptomus, bet jie neišsprendžia problemos. Liga tuo metu toliau progresuoja. Kai žmogus pagaliau ateina, būna jau trečia ar ketvirta stadija,“ – aiškina specialistė.
Ji priduria, kad hemorojus – tai ne tik diskomfortas. Negydomas, jis gali sukelti uždegimą, infekcijas, net kraujo krešulius, todėl kiekvienas simptomas – signalas nedelsti.
„Hemorojus nėra senų žmonių liga“
Vis dažniau hemorojaus diagnozė nustatoma ir jaunesniems nei 35 metų pacientams. Gydytoja pabrėžia, kad liga jaunėja dėl sėdimo gyvenimo būdo, streso ir netaisyklingos mitybos.
„Jauni žmonės mano, kad tokios problemos jų neliečia, todėl delsia dar labiau. Bet būtent jie šiandien sudaro reikšmingą dalį pacientų,“ – pastebi Vita.
Remiantis Higienos instituto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) 2024 m. duomenimis, apie 20 % proktologo pacientų Lietuvoje yra jaunesni nei 35 metų. Gydytojai šią tendenciją sieja su sėdimu darbu, fizinio aktyvumo stoka bei netinkama, greitu maistu paremta mityba, kurie ilgainiui sukelia kraujotakos sutrikimus dubens srityje ir lemia hemorojaus bei kitų proktologinių ligų išsivystymą.
„Kai žmogus per dieną sėdi 8-10 valandų ir neturi laiko normaliai pavalgyti, organizmas pradeda siųsti signalus. Hemorojus – vienas jų,“ – sako gydytoja.
Ar galima išvengti hemorojaus?
Pasak specialistės, hemorojaus galima išvengti, jei rūpinamasi savo gyvenimo būdu. Subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus judėjimas – pagrindinės prevencijos priemonės. „Tai skamba paprastai, bet veikia. Net 70 % pacientų, kurie keičia įpročius, po kelių savaičių pamato aiškų pagerėjimą,“ – teigia Vita.
Ji rekomenduoja kreiptis į gydytoją vos pastebėjus pirmuosius simptomus: niežėjimą, deginimą, kraujavimą ar skausmą tuštinimosi metu. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė, kad prireiks operacijos.
Proktologo kabinete – ne gėda, o sveikata
Proktologė Vita pabrėžia, kad vizitas pas specialistą neturėtų kelti gėdos ar baimės. „Proktologas – toks pat gydytojas kaip kardiologas ar dermatologas. Mūsų tikslas – padėti žmogui, o ne jį vertinti. Nėra nieko gėdingo rūpintis savo sveikata,“ – sako ji.
Hemorojus – ne liga, kuri turi tapti kasdienybės dalimi. Tai signalas, kad kūnui reikia pagalbos. Lietuvoje hemorojus vis dar diagnozuojamas per vėlai, tačiau situaciją galima pakeisti. Tereikia daugiau atvirumo, mažiau gėdos ir sprendimo pasirūpinti savimi, kol dar galima padėti be operacijos.
„Kiekvienas pacientas, kuris ateina laiku, išvengia daugybės komplikacijų. Mano tikslas, kad žmonės suprastų: kreiptis pagalbos anksti yra drąsos, o ne silpnumo ženklas,“ – sako gydytoja chirurgė.
