Burnos higiena dažnai suvokiama kaip estetinė, o ne medicininė procedūra, tačiau odontologai vis garsiau kartoja, kad tai viena svarbiausių prevencinių priemonių, galinčių apsaugoti nuo rimtų ligų.
Šiandien vis dažniau keliamas klausimas: ar valstybė neturėtų bent iš dalies kompensuoti profilaktinės burnos higienos paslaugų, kad gyventojai galėtų reguliariau rūpintis savo šypsena?
Burnos higiena – ne prabanga, o būtinybė
Pasak Klaipėdoje veikiančios Piklinika gydytojos odontologės Gabrielės Grušauskės, daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad profesionali burnos higiena – tai procedūra, skirta tik estetinei išvaizdai.
„Iš tiesų tai – profilaktinė priemonė, kuri padeda išvengti rimtų dantenų ir dantų ligų. Be reguliarios higienos, apnašos ir akmenys kaupiasi net ir kruopščiai prižiūrint dantis namuose. Ilgainiui tai sukelia dantenų kraujavimą, blogą burnos kvapą, o galiausiai – periodontitą“, – aiškina gydytoja.
Tyrimai rodo, kad net septyni iš dešimties lietuvių turi dantenų uždegimo požymių, tačiau daugiau nei pusė jų niekada nesilankė pas burnos higienistą. Tokie skaičiai, pasak specialistų, rodo aiškų profilaktikos stokos problemą.
Gabrielė Grušauskė
Gydytoja odontologė
Profilaktika visuomet pigesnė už gydymą
Burnos higienos kaina Lietuvoje siekia apie 50–70 eurų, tačiau ši suma – menka, palyginti su tuo, kiek gali kainuoti danties gydymas ar protezavimas.
„Vienas higienos seansas per metus gali padėti išvengti šimtų ar net tūkstančių eurų išlaidų ateityje,“ – pabrėžia G. Grušauskė. „Be to, dantų problemos dažnai daro įtaką ir bendrai sveikatai. Jos siejamos su širdies ir kraujagyslių, net cukrinio diabeto rizika.“
Kai kurios Europos šalys, tarp jų Vokietija, Norvegija ir Švedija, jau seniai taiko dalinį ar visišką burnos higienos kompensavimą, taip skatindamos žmones reguliariai lankytis profilaktiniuose patikrinimuose. Lietuvoje ši praktika dar tik svarstoma, tačiau, anot specialistų, ji galėtų gerokai sumažinti ilgalaikes gydymo išlaidas.
Ar kompensacija pasiteisintų?
„Kompensuojama profilaktinė burnos higiena padėtų ugdyti sąmoningumą ir paskatintų žmones laiku kreiptis į specialistus,“ – sako G. Grušauskė.
Pasak jos, didelė dalis pacientų atvyksta tik tada, kai skausmas tampa nepakeliamas, o tai reiškia, kad gydymas bus ilgesnis ir brangesnis.
„Reguliari profesionali higiena galėtų tapti pirmu žingsniu į realų sveikatos išsaugojimą. Jei valstybė padėtų padengti bent dalį šios paslaugos, nauda būtų akivaizdi tiek pacientams, tiek visai sveikatos sistemai,“ – pabrėžia gydytoja.
Lietuvos kontekstas – profilaktika dar neįvertinta
Šiuo metu Valstybinės ligonių kasos duomenimis, burnos higienos paslaugos nėra kompensuojamos, išskyrus kai kuriuos vaikų ir specialiųjų poreikių pacientų atvejus. Tačiau odontologai vis dažniau kalba apie būtinybę įtraukti šias procedūras į dalinai finansuojamų paslaugų sąrašą.
Pagal Sveikatos ministerijos skaičiavimus, Lietuvoje kasmet dantų gydymui skiriama daugiau nei 50 mln. eurų, tačiau didžioji dalis šių lėšų tenka jau pažengusioms ligoms gydyti. Profilaktikos stiprinimas, anot ekspertų, leistų šias išlaidas sumažinti net iki 20–25 %.
Ką gali padaryti pacientai jau dabar?
Kol sprendimai dėl kompensacijos dar svarstomi, specialistai ragina imtis iniciatyvos patiems.
„Burnos higieną reikėtų atlikti bent kartą per metus, o žmonėms, turintiems dantenų uždegimo požymių – du kartus,“ – rekomenduoja G. Grušauskė.
Klaipėdoje tai galima padaryti Piklinikoje, kur dirba patyrę gydytojai odontologai ir higienistai, o procedūros atliekamos modernia įranga, taikant švelnias, pacientui komfortiškas technologijas.
„Mes matome, kaip pacientai po reguliarios higienos pradeda vertinti savo dantis kitaip – nebe tik kaip estetinį atributą, o kaip sveikatos dalį,“ – sako gydytoja Gabrielė Grušauskė. „Kompensacija būtų puikus žingsnis link sveikesnės, sąmoningesnės visuomenės.“
