Niekada nebuvau iš tų, kurios turi dešimt buteliukų ant tualetinio stalelio. Vienas kvepalų flakonas, nupirktas prieš porą metų, ir viskas. Nieko ypatingo, nieko įsimintino. Tiesiog kvapas, kurį užsipurkšdavau iš įpročio.
Bet tada atėjo tas vakaras.
Kai viskas pasikeitė
Buvome susitikusios su seserim jos gimtadienio proga. Ji atrodė kitaip — ne drabužiais ar šukuosena, o kažkuo neapčiuopiamu. Kažkokia šviesa, kažkokia energija. Kai ją apkabinau, pajutau aromatą, kuris privertė sustoti.
„Kas tai?” — paklausiau iškart.
Ji tik paslaptingai šyptelėjo ir pasakė, kad tai jos naujas atradimas. Arabiški kvepalai, apie kuriuos anksčiau nebuvau nieko girdėjusi. Kažkas apie vyšnias ir mišką. Tą vakarą galvojau tik apie tai.
Skepticizmas ir smalsumas
Grįžusi namo, pradėjau ieškoti. Skepticizmo turėjau — kam man arabiški kvepalai? Įsivaizdavau kažką sunkaus, smilkalinio, visai netinkančio mano kasdienybei. Bet sesers aromatas buvo visai kitoks — lengvas, bet gilus. Žaismingas, bet suaugęs.
Radau tai, ką ji minėjo — Aurora scents cherry in the woods. Pavadinimas skambėjo lyg pasakos fragmentas. Vyšnios miške. Kažkas vaikiškai paprasta ir tuo pačiu paslaptinga.
Užsisakiau net negalvodama.
Pirmas rytas su nauju kvapu
Siuntinys atkeliavo per tris dienas. Atidariau dėžutę, išpurškiau ant riešo ir užsimerkiau.
Pirmos sekundės — vyšnių sodumas. Ne saldus, ne sintetinis, o tikras, sultingas, tarsi ką tik nuskintas nuo medžio vasaros vidury. Po minutės pradėjo sklisti kažkas gilesnio — mediena, samanų vėsa, miško paklotė po lietaus. Lyg būčiau išėjusi iš saulėto sodo į pavėsingą giraitę.
Tą dieną sulaukiau trijų komplimentų. Trijų. Niekada gyvenime nebuvau sulaukusi komplimento dėl kvapo.
Kas iš tiesų pasikeitė
Dabar supratu, kad pasikeitė ne tik kvapas. Pasikeitė, kaip jaučiuosi pati.
Ryte, kai užsipurkšiu, jaučiu mažą džiaugsmą. Lyg padovanočiau sau kažką gražaus prieš išeidama į pilką darbo dieną. Kai praeinu pro veidrodį ir užuodžiu savo aromatą, šypsausi. Kai kažkas paklausia, kuo kvepiu — didžiuojuosi galėdama papasakoti.
Skamba neįtikėtinai? Gal. Bet kartais dideli pokyčiai prasideda nuo mažų dalykų.
Malonumo filosofija
Ilgai galvojau, kad malonumai turi būti užsidirbti. Kad pirma reikia kažko pasiekti, o tik tada galima sau leisti kažką gražaus. Bet dabar matau kitaip.
Malonumai gali būti kasdieniai. Paprasti. Maži.
Vienas purškimas ryte — ir diena jau prasideda kitaip. Ne geriau ar blogiau, tiesiog… kitaip. Su nuotaika, su spalva, su kažkuo, kas primena, kad gyvenimas yra ne tik darbas ir pareigos.
Kasdienybės ritualas
Dabar turiu savo mažą rytinį ritualą. Prieš išeidama iš namų, prieš užrakindama duris, sustoju prie veidrodžio ir užsipurkšiu. Vienas purškimas ant kaklo, vienas ant riešo. Užsimerkiu sekundei ir įkvepiu.
Tai trunka gal penkiolika sekundžių. Bet tos penkiolika sekundžių yra mano. Tik mano. Prieš prasidedant darbo dienai, prieš vaikų klegesį, prieš skambučius ir laiškus — aš skiriu sau šią mažą dovaną.
Vyras pradėjo pastebėti skirtumą. Ne kvapą — jį jis pastebėjo iš karto. Bet kažką gilesnio. Sako, kad atrodau labiau savyje. Labiau… aš. Nežinau, kaip tai paaiškinti, bet jaučiu, ką jis turi omeny.
Netikėtos reakcijos
Labiausiai nustebino kolegų reakcijos. Viena iš jų, su kuria dirbame jau penkerius metus, vieną dieną priėjo ir paklausė: „Kas pasikeitė? Tu švieti.”
Nešviečiau. Tiesiog kvepėjau kitaip. Bet tas kvapas kažkaip pakeitė, kaip nešiojausi save. Kaip ėjau, kaip kalbėjau, kaip sėdėjau susitikimuose.
Gal tai placebo efektas. Gal tai tiesiog gera nuotaika, kuri kilo iš naujo atradimo. Bet ar tai svarbu? Rezultatas tas pats — jaučiuosi geriau, ir tai mato aplinkiniai.
Tiems, kurie dar ieško
Jei skaitote ir galvojate, kad tai ne jums — suprantu. Aš irgi taip galvojau. Kvepalai atrodė kažkas paviršutiniško, kažkas, kas skirta kitokioms moterims. Toms, kurios turi laiko ir pinigų rūpintis tokiais dalykais.
Bet pamėginkite bent kartą rinktis kvapą ne todėl, kad reikia, o todėl, kad norite. Ne todėl, kad senas buteliukas baigėsi, o todėl, kad norite pajusti kažką naujo. Kažką, kas jums primins, kad esate verta malonių dalykų be jokios priežasties.
Nebūtinai brangaus. Nebūtinai sudėtingo. Tiesiog — jūsų.
Kvietimas sau
Galbūt tas vienas vakaras, kai pirmą kartą užuosite savo naująjį kvapą, pakeis daugiau nei tikitės. Man pakeitė. Pakeitė ne gyvenimą — tai būtų per drąsu sakyti. Bet pakeitė, kaip jaučiuosi kasdien. Kaip pradedu rytą. Kaip žiūriu į save veidrodyje.
Ir tai, ko gero, buvo geriausias sprendimas, kurį priėmiau sau per pastaruosius metus. Ne todėl, kad tai brangu ar sudėtinga. O todėl, kad tai paprasta. Vienas purškimas — ir diena jau kitokia.
Gal ir jums taip bus. O gal ne. Bet pabandyti — verta.
