Trys mėnesiai, kai sistema nebesusitvarko
Gruodis, sausis, vasaris – trys mėnesiai, per kuriuos Lietuvos sveikatos sistema patiria didžiausią spaudimą. Gripo epidemijos, virusinės infekcijos, anginos, bronchitai, plaučių uždegimai – laukiamieji perpildyti, šeimos gydytojai užsiėmę savaitėms į priekį, o skubi pagalba sprendžia tik pačius rimčiausius atvejus. Prie ligų pridėkime traumas: apledėję šaligatviai kasmet pasiunčia tūkstančius žmonių į traumatologijos skyrius su lūžusiais riešais, kulkšnimis, dubens kaulais. Slidinėjimo ir čiuožimo traumos, nugaros skausmai nuo sniego kasimo, peršalimo komplikacijos, paūmėjusios lėtinės ligos – žiema yra sezonas, kai tikimybė prireikti medicininės pagalbos išauga kelis kartus. Ir būtent tada paaiškėja skirtumas tarp tų, kurie turi privatų draudimą, ir tų, kurie neturi: vieni gauna specialisto konsultaciją per dieną ar dvi, kiti stoja į eilę, kuri žiemą ištįsta dar labiau nei įprastai, nes sergančiųjų tiesiog daugiau, o gydytojų skaičius lieka tas pats.
Kai „praeis savaime” baigiasi komplikacijomis
Žiemos traumos turi vieną klastingą savybę – jos dažnai atrodo neskubios, bet reikalauja greitos diagnostikos. Parkritote ant ledo, skausmas toleruotinas, galvojate – praeis. Po savaitės paaiškėja, kad buvo plaušo lūžis, kuris dabar gijo kreivai. Arba vaikas grįžta iš mokyklos su „lengvu” kosuliu, kuris po kelių dienų virsta bronchitu, o dar po savaitės – plaučių uždegimu, nes nebuvo galimybės greitai patekti pas gydytoją ir pradėti gydymo laiku. Privatus draudimas žiemą veikia kaip greitas praėjimas pro eilę: simptomai atsirado šiandien – rytoj jau sėdite pas specialistą, poryt turite tyrimo rezultatus, trečią dieną – diagnozę ir gydymo planą. Valstybinėje sistemoje tas pats kelias užtruktų tris savaites, per kurias lengva liga gali tapti sunkia, o paprasta trauma – komplikuota. Tai ne valstybinės sistemos kritika – ji daro ką gali su turimais resursais – bet fakto konstatavimas: žiemą resursų tiesiog neužtenka visiems, ir tie, kurie turi alternatyvą, ja pasinaudoja.
Matematika, kuri veikia žiemą geriausiai
Draudimo kaina svyruoja nuo 150 iki 400 eurų per metus – maždaug tiek, kiek kainuoja viena rimtesnė trauma ar liga, gydoma privačiai be draudimo. Vienas apsilankymas traumatologijoje su rentgenu ir įtvaru – 100–150 eurų. Virusinė infekcija su komplikacijomis, kai reikia pulmonologo, kraujo tyrimų ir krūtinės ląstos rentgeno – 200–300 eurų. Vaiko ligos sezonas su trimis vizitais pas pediatrą, antibiotikų kursu ir kontroliniais tyrimais – lengvai peržengia draudimo metinę įmoką. Žiema yra tas laikotarpis, kai matematika tampa akivaizdi: net vienas rimtesnis susirgimas padaro draudimą finansiškai naudingu, o ramybė žinant, kad prireikus pagalba bus prieinama per dienas, ne savaites – neįkainojama. Tie, kurie sveikatos draudimą įsigijo rudenį, žiemą miega ramiau. Tie, kurie pagalvos apie tai tik susirgę ar pargriuvę – mokės pilną kainą privačiai arba lauks eilėje, tikėdamiesi, kad komplikacijos nespės išsivystyti.
Daugiau informacijos – sveikatos draudimas nuorodoje
